Pagrindinis Meniu

Laisvosios licencijos

Tokios licencijos paprastai neriboja galimybių naudotis programomis pagal paskirtį. Vartotojas turi teisę padaryti neribotą skaičių kopijų. Šios licencijos vis populiarėja, kadangi jos skatina bendruomenę kartu tobulinti programas.

Laisvų licencijų įvedami apribojimai:

1. Įpareigojimas pateikti programą kartu su licencija. Kopijuojant tokias programas ar jų dalis yra privaloma kartu pateikti jų licencijos tekstą.
2. Įpareigojimas programą platinti su kodu. Toks apribojimas draudžia pateikti programą be jos išeities teksto. Tokiu būdu siekiama užtikrinti kiekvieno vartotojo teisę prireikus tobulinti programą.
3. Draudimas uždaryti kodą. Programos vartotojui leidžiama tobulinti programą, tačiau ir patobulinta programa turi būti platinama pagal tą pačią licenciją.
4. Įpareigojimas platinti pakeistą versiją tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis vartotojas gavo pradinį variantą. Tai įgalina laisvą programų plitimą, įgaunant įvairų autorių patobulinimus ir išsaugant autorystę.

Dažnai klaidingai teigiama, kad laisvos programos yra nemokamos. Jos gali būti parduodamos, tačiau jų pirkėjas gali jomis naudotis pagal licencijos sąlygas, kurios leidžia nemokamai daryti tokių programų kopijas ir naudotis jomis. Klaidingas taip pat teiginys, kad laisvosios programos yra "niekieno". Programa priklauso ją kuriančiai grupei, tačiau laisvosios licencijos suteikia vartotojui plačias teises programą keisti ir platinti savaip. Savo darbą įdėjęs vartotojas taip pat tampa atliktų pakeitimų savininku. Todėl tokių programų negalima, tarkim, privatizuoti.

Copyleft sąvoka

Copyleft – bendra koncepcija, kurios laikantis programa laikoma laisva programine įranga su sąlyga, kad visos patobulintos ir praplėstos programos versijos taip pat būtų laisvos. Copyleft garantuoja, kad kiekvienas vartotojas, naudodamas programinę įrangą, turės laisvę.

Laisvosios programinės įrangos licencijos

GNU – startavo kaip kompiuterinė sistema, atstovaujanti tik laisvą programinę įrangą. Šis projektas siūlė priskirti GNU licencijas visai laisvai programinei įrangai, nors tai nėra privaloma. Paprastai nuosavybės įstatymas draudžia žmonėms kopijuoti ir platinti programinę įrangą, bet FSF parašė licenciją programinei įrangai, kuri suteikė tokias teises. Šiuo metu šios licencijos naudojamos dažniausiai, nors yra labai daug laisvų programų, kurios nėra GNU projekto dalis. Didžioji laisvų programų dalis naudoja GPL licenciją, mažiau naudoja LGPL, dar mažesnė dalis programų naudoja kitas laisvos programinės įrangos licencijas. GNU licencijų rūšys:

GNU GPL (General public license) – bendra viešoji licencija. Jos esmė – vartotojas neturi būti ribojamas naudojamos programinės įrangos. Tam yra apibrėžiamos keturios laisvės: laisvė naudoti programinę įrangą bet kokiems tikslams, laisvė dalintis programine įranga, laisvė pritaikyti programinę įrangą savo poreikiams, laisvė dalintis modifikuota programine įranga. Kai programa tenkina visas šias laisves, ji yra vadinama laisva programine įranga. Kai laisvos programinės įrangos kūrėjai realizuoja ją laikydamiesi GNU GPL licencijų reikalavimų, ta programinė įranga visada išliks laisva nesvarbu, kas keis ir plės programą.

GNU LGPL (Lesser General Public License) – mažiau bendra viešoji licencija, dažniausiai naudojama GNU bibliotekoms.

GNU AGPL (Affero General Public License)– yra sukurta GNU GPL (išskyrus 1 versiją, kuri nėra suderinama su GPL) pagrindu, tačiau turi papildomą savybę, kuri leidžia vartotojui, per internetą dirbančiam su licencijuota programine įranga, gauti tos programinės įrangos programinį kodą (šaltinį).

GNU GFDL (Free Documentation License) – atvira dokumentacijos licencija. Tai tam tikra copyleft licencijos forma, naudojama pagalbos dokumentacijoje, tekstiniuose laukuose, ir kituose dokumentuose, užtikrindama laisvę kopijuoti ir perskirstyti ją su ar be pakeitimų.

Free BSD licencija - viena iš licencijų skirtų atviro kodo programinei įrangai. Pradžioje ji buvo naudojama Berklio Programinės įrangos Unix tipo operacinės sistemos distribucijoje. Pirmoji versija buvo pakoreguota ir taip atsirado šiuo metu plačiai naudojama BSD licencijos versija. Ši licencija yra negriežta, turi tik kelis apribojimus yra non-copyleft, tačiau, priešingai nei originalioji BSD licencija, yra suderinama su GNU GPL.

Platesnę informaciją apie šias ir kitas laisvąsias licencijas galite rasti internetiniuose puslapiuose: www.gnu.org, www.bsd.org